Pagalbinės medžiagos atlieka keletą funkcijų, daugiausia apima šiuos aspektus:
Formavimas ir formavimas: pagalbinės medžiagos gali paversti vaistus preparatais, atitinkančiais klinikinio gydymo poreikius, pvz., į skystus preparatus įdedant tirpiklių, į tabletes įdedant skiediklių ir klijų ir kt.
Pagerinti vaistų stabilumą: pagalbinės medžiagos gali padidinti cheminį, fizinį ir biologinį vaistų stabilumą. Pavyzdžiui, cheminiai stabilizatoriai gali užkirsti kelią vaistų oksidacijai, o fiziniai stabilizatoriai, tokie kaip suspenduojančios medžiagos ir emulsikliai, gali pagerinti fizines vaistų savybes.
Sumažinti nepageidaujamas reakcijas į vaistus: naudojant specifines pagalbines medžiagas, galima sumažinti nepageidaujamas vaistų reakcijas. Pavyzdžiui, žarnyne dengtos tabletės gali apsaugoti vaistus nuo skrandžio rūgšties sunaikinimo, kad jie galėtų visiškai atlikti savo vaidmenį žarnyne.
Reguliuoti vaistų poveikį: pagalbinės medžiagos gali reguliuoti vaisto veikimo trukmę, todėl jos atlieka tokias funkcijas kaip greitas atpalaidavimas, ilgalaikis atpalaidavimas ir nukreipimas. Be to, pagalbinės medžiagos taip pat gali pagerinti fiziologinius vaistų poreikius, pavyzdžiui, buferiai, izotoninės medžiagos, kvapiosios medžiagos ir kt.
Kitos funkcijos: pagalbinės medžiagos taip pat gali būti naudojamos kaip pagalbinės medžiagos, palengvinančios paruošimo procesą. Pavyzdžiui, lubrikantai gali pagerinti vaistų miltelių savybes ir sklandžiau gaminti kietus preparatus.
